2003, tekstinė instaliacija (eksponuota ŠMC “Paralelinės progresijos: ir t.t.”)
“Linksmas bulvarinių postringavimų (sprendžiant iš specifinės kalbos, žodžių vartosenos ir aptariamų klausimų, tai praėjusio amžiaus pradžios, “smetoninės” Lietuvos spaudos perliukai) komplektas, sudarytas iš daugelio straipsnelių, pavyzdžiui: “Ką vyrai myli savo žmonose” ir pan. Skaidrumas šiuo atveju – visiškai materialus kūrinio bruožas; tekstai paversti peršviečiamomis skaidrėmis. Autorė mąsto apie skirtingų tekstų skaidrumą, tačiau čia galima atrasti dar kai ką. Nepaisant solidaus amžiaus, rašiniai atrodo labai artimi dabartinių moterų žurnalų problematikai, skelbia nepajudinamas, nusistovėjusias dogmas, svarsto vyro ir moters santykių moralumą. Štai anksčiau minėtame retoriško pavadinimo rašinyje tikinama, jog būtent “minkštos, apskritos moters kūno formos iššaukia seksualinį prie jų patraukimą.” Kitur konstatuojamas didžiulis materializmo įsigalėjimas, lemiantis vedybas, partnerio pasirinkimą, aptariamas “šiuolaikinio” (anuometinio) jaunimo gyvenimas ir pramogos, kurios esą neįsivaizduojamos be greitų automobilių, netgi aeroplanų; mobilumo poreikį neva diktuoja vis spartėjantis gyvenimo tempas. Istorinis A.Maknytės ekskursas sukelia progreso, kultūrinės, materialinės, dvasinės raidos reliatyvumo pojūtį.”
(K. Stančienė, “7 meno dienos”, 2003.02.14)
