Partisan of Landscaping / Kraštovaizdžio partizanas / from 2013
Bebras (Castor Fiber) – kraštovaizdžio partizanas, grąžinantis melioracijos pakeistą peizažą į natūralesnę būseną. Kontraversiškai vertinamas, nemėgstamas žemdirbių ir sodininkų, nepageidaujamas ten, kur žmogus nori būti kraštovaizdžio autoriumi.
Ilgametis projektas, kurio metu aiškinuosi bebrų veiklos padarinius bei kitus su melioracijos kultūra bei istorija susijusius aspektus. Žemėlapiai, diskusijos, paieškos. Tiriu melioracijos griovių bei kitų vandenviečių, kuriose gyvena bebrai, tinklą. Miško pelkės stovykla, Varnalėšų melioracijos griovys, Didžioji užtvanka ir kiti bebrų gyvenamų vietų pavadinimai leidžia lengviau archyvuoti su nuolatinio stebėjimo taškais susijusią informaciją.
Centrinė varnalėšų melioracijos griovio atkarpa – tarp dviejų sodybų ir dirbamų laukų. 2014 birželį praktiškai neprieinama dėl pakraščiais želiančių dvimetrinių varnalėšų ir krūmų. Nuolatinė rizika nematomame krante įkristi į vandenį su visa technika.
Varnalėšų melioracijos griovys. 2014 birželis. Žmogus, norintis atsikratyti bebrų, juos medžioja spąstais ar šaunamaisiais ginklais. Juos valgo arba išmeta, neretai negyvėlį, kaip gąsdinimo priemonę įkiša į bebrų urvą.
Vasaros viduryje šio griovio krantai tampa sunkiai prieinami – neįmanoma matyti, kur už varnalėšų, dilgėlių ir krūmų sienos status melioracijos griovio kraštas ar bebro urvo lubos, į kurias lengva įlūžti.
Kairysis varnalėšų melioracijos griovys
Sulūžinėjęs griovio pakraščiuose ledo sluoksnis rodo, kad pakito vandens lygis. Dažniausiai tai nutinka dėl išardytų užtvankų. Jeigu užtvanka išardyta žiemą, kai temperatūra ypač žema, bebrai rizikuoja sušalti negyvai.
Sulūžinėjęs griovio pakraščiuose ledo sluoksnis rodo, kad pakito vandens lygis. Dažniausiai tai nutinka dėl išardytų užtvankų. Jei užtvanka išardyta žiemą, kai temperatūra ypač žema, bebrai rizikuoja sušalti negyvai. Tačiau jei temperatūra leidžia, užtvanka skubiai atstatoma, jeigu netoliese liko neiškirstų krūmų.
2015 lapkritis. Sulyginta, sutvarkyta. Neliko krūmų, urvų, bebrų. Ar tai turės įtakos šalia dirbmų laukų derliui?
Lepšių pelkės bebrų gyvenvietė
Upelis, kurį įsisavina bebrai. Už 20 metrų – melioracijos griovys bei žvyro kelias. Bebrų veiklos pėdsakai čia kol kas mažai pastebimi. 2014 liepa.
Nuo žvyrkelio, kuris skiria upeliuką nuo melioracijos griovio, miško upelis beveik neįžiūrimai slepiasi augalų džiunglėse.
Objektas tarp žvyrkelio ir miško upelio. Bebrai pradėjo, žmogus užbaigė. Kolaboracija.
Skulptorių gyvenvietė
Ši bebrų veiklos atkarpa gavo pavadinimą dėl dviejų rastų šioje teritorijoje objektų. Vienas jų – šioje fotografijoje. 2013-2014 žiema.
2014 liepa. Bebrų nugriauto medžio kamienas tapo skruzdėlyno pamatais.
Užtvanka skulptorių melioracijos griovio atkarpoje. Miško pakraštys ribojasi su dirbamais laukais ir medžiojamais plotais (medžiotojų bokšteliai netoliese).
2014 metais Širvintų miesto teritorijoje tvenkinys buvo išleistas pasroviui. Išvalytas dugnas, krantai. Įtaka aplinkai – įvairi. Miesto gyventojai turės dumblo neapgleivėtą krantą bei paplūdimį. Bebrai šią pakrantę naudojo, tačiau jų streso lygis priklauso nuo pokyčių laiko. Jei tai vyksta vėlų rudenį – tikėtina, kad bebrai nespės prisitaikyti ir suvokti, kad vanduo žiemą negrįš.
2014 metais Širvintų miesto teritorijoje tvenkinys buvo išleistas pasroviui. Išvalytas dugnas, krantai.
2014 metais Širvintų miesto teritorijoje tvenkinys buvo išleistas pasroviui. Išvalytas dugnas, krantai.
2014 metais Širvintų miesto teritorijoje tvenkinys buvo išleistas pasroviui. Išvalytas dugnas, krantai.
2014 metais Širvintų miesto teritorijoje tvenkinys buvo išleistas pasroviui. Išvalytas dugnas, krantai.