“Įrašas”, 2003
SMS pramogos, gyvai transliuojamos televizijos kanalu – tik dar vienas pavyzdys besitrinančių ribų tarp įvairiausių komunikacijos priemonių. Gyvai kalbėtis galima ne tik interneto pokalbių kambaryje, mobiliu ar paprastu telefonu, bet ir televizijos pagalba. Mobiliu telefonu jau ir fotografuoti galima- komunikacijai skirtų daiktų funkcijos įdomiai migruoja.
Televizijos laida “SMS pramogos” – komunikacijos pavyzdys. Išsiuntęs žinutę, matai ją TV ekrane, kaip ir kitų pramogautojų siunčiamas žinutes. Televizija tampa tokių žinučių surinkimo punktu. Žinučių turinys neįtikėtinai įvairus- tokį minčių srautą įdomu stebėti kaip ypač gyvastingą smulkiosios liaudies kūrybos pavyzdį, kaip ryškų merginų ir vaikinų tarpusavio simpatijų ir antipatijų, koketavimo ir vulgarumo kolekciją.
Šio projekto metu rodomos SMS pramogos įgauna dar vieną atspalvį- jos tampa tik jaunimo komunikacijos dokumentacija,nelieka vyksmo “gyvai”, į šiuos pokalbius jau per vėlu įsijungti. Tai tik irašas, kurį galima kartoti, sustabdyti, prasukti greiciau. Įrašas, sukurtas greitai judančio piršto, tapęs tiesioginiu “čia ir dabar” vyksmu, savotiškai sustingsta videokasetėje, praranda gyvastį.
“Įrašas” (video kilpa) rodytas grupinėje parodoje “Vinilinis dangus”, INTRO galerijoje. (Daugiau – ČIA>)
