Deficitas


Deficitas
. Tardama lietuviškai – trūkumas – ne tik suvokiu (kažko nebuvimą), bet ir klausau. Išgirstu garsą, kurį sukelia trūkimo ar įtrūkimo veiksmas. Tai tarsi skambi pauzė, trumpas ir netikėtas garsas, panašus į tolimo šūvio aidą, atklydusį į su karu, rodos, nieko bendra neturinčią teritoriją.

Galerijoje eksponuojami objektai vienaip ar kitaip veikia deficito lauke. Tai objektai su istorijomis, kurios susijusios su istorija. Sovietmečio buityje žodis deficitas buvo tarsi paslaptingas burtažodis, trumpam atveriantis vartelius į gražios ir patogios buities pasaulį. Tačiau visgi norėjosi pažvelgti į šią savoką ir kitais, ne buities rakursais.

Ar kažko trūkumas yra nuolat reikalaujanti tuštuma duoklės laukiančio drakono gerklėje? Ar tuštuma yra įtraukiantis kažką vakuumas? Parodos objektų atskleistos istorijos neatsakys į šiuos klausimus, bet pakvies žiūrovą prisiminti savo istorijas ir pasiūlys papildyti deficito sąrašą.

Apie parodą – http://www.7md.lt/tarp_disciplinu/2015-11-06/Susidvejinimas

Fotoreportažas – http://artnews.lt/fotoreportazas-is-aurelijos-maknytes-parodos-deficitas-galerijoje-101/

2015 m. spalio 22 d. – lapkričio 6 d.

Kaunas, galerija 101

Ekspozicijos objektai:

1.Kalašnikovo automatas. 180 gramų. 1977-78 m.
Ir autorei, ir jos broliui sovietmečiu teko mokytis vidurinėje mokykoje, kurioje buvo sustiprintas karinis parengimas. Vaikinai vasaros metu dalyvaudavo stovykloje – kasė apkasus ir mokėsi kariauti. Kiekvienas turėjo pasigaminti Kalašnikovo automato modelį – kiek įmanoma panašesnį į tikrą. Brolis nusprendė palengvinti modelį – jo pasigamintas tuščiaviduris automatas tesvėrė 180 g. (Tikrasis sveria apie 4 kg.). Parodoje dalyvaujantis eksponatas sveria 600 g., meistrui nepavyko pasiekti reikiamo svorio. Šio objekto istorija turės tęsinį – kitas meistras gamins naują modelį, o jeigu ir jis nesieks 180 g., estafetė bus perduota dar kitam meistrui.

2. Kostiumas iš jugoslaviško velveto. 1984 m.
1984 metais alkoholio gamykla paskelbė, kad bus superkamos šermukšnio uogos. Tačiau labiau viliojantis gamyklos pasiūlymas buvo mainais į tam tikrą uogų kiekį įsigyti jugoslaviško velveto. Tuo metu mažo miestelio šermukšniai patyrė tikrą „genocidą” – žmonės ne tik masiškai rinko uogas, bet ir laužė sunkiai pasiekiamas šakas. Į šį procesą įsijungusi buvo ir parodos autorė, o už surinktas uogas įsigytas jugoslaviškas velvetas virto brolio vestuviniu kostiumu.

3. Tėvo kolekcijos skaidrė. (Iš projekto „Meno istorija pagal tėvą”) XX a. 8-9 dešimtmetis.
Salvator Rosa. Kariai, žaidžiantys kauliukais. (17-18 amžiaus tapyba)
Autorės tėvo, inžinieriaus, sovietmečiu sukaupta muziejų kolekcijas pristatančių skaidrių kolekcija buvo tarsi asmeninė meno istorija, kurios spalvas prarijo laikas – visas sovietines skaidres dėl prastos jų kokybės ištiko monochromijos sindromas. Koloritu jos primena kalio permanganato tirpalą ar Lietuviškos Tarybinės enciklopedijos tomų viršelius, ant kurių kažkada ir buvo statomas skaidres rodantis projektorius.

4. Vokietijos Demokratinėje Respublikoje tarnavusio rusų kario albumas su atvirukų kolekcija. 1957 m.
Tai, kas buvo deficitas Sovietų Sąjungoje, nebuvo deficitas kitose sovietinio bloko šalyse – erotinio pobūdžio atvirukai ten buvo populiarūs. Po keliais albumo atvirukais buvo rastos kelios vienodos pornografinio turinio nuotraukos (reprodukuoti piešiniai). Tikėtina, šis nedidelis tiražas buvo skirtas nelegaliam platinimui.
Norintys pamatyti šias nuotraukas gali kreiptis į galerijos darbuotojas.

P. S. Valstybių, kurias mena istoriniai parodos objektai, šiandien nebėra.

Apie parodą – „7 meno dienos” – http://www.7md.lt/tarp_disciplinu/2015-11-06/Susidvejinimas

WP-Backgrounds Lite by InoPlugs Web Design and Juwelier Schönmann 1010 Wien